Pačios bulvės mums dabar atrodo kaip pati įprasčiausia daržovė, nes jų išauginame nemažai ir valgome beveik kasdien. Patiekalai iš bulvių šiandien yra bene patys populiariausi Lietuvoje – bulviniai blynai, kugeliai, cepelinai, bulvių košė, keptos bulvės, virtos bulvės...
Bet, iš tiesų, bulvės į Europą pateko tik XV a. pab. – XVI a. pr. iš Amerikos. Iš pradžių jas augino tik Europos elito atstovai ir dėl retumo jos buvo itin brangios – buvo laikomos retenybe bei delikatesu. Paprasti žmonės iš pradžių bulves, kaip ir visus naujus dalykus, sutiko įtariai ir nenorėjo priimti. Plačiau auginti ir valgyti jos pradėtos tik XIX a. Taigi visai neseniai jos dar buvo egzotika.
Anksčiau buvo manyta, kad patiekalai iš bulvių ir pačios bulvės yra nesveikas maistas, tačiau pastaraisiais metais po mokslininkų atliktų tyrimų paaiškėjo, kad visgi bulvės yra netgi naudingos. Jose yra naudingų vitaminų, mineralų ir kitų mums būtinų maisto medžiagų. Be to, jos yra labai sočios. Aišku, daugiausiai naudingų medžiagų yra šviežiose, neapdorotose bulvėse. Ypatingai jų daug bulvių lupenose, todėl patariama bulves virti ir kepti su lupenomis.
Jeigu jau verdame nuskustas, tai patartina dėti ne į šaltą vandenį, bet iš karto į verdantį, kad išsaugotume dalį vitaminų.
Na ir aišku, bulves valgome greičiausiai ne dėl to, kad labai sveika ar ne, bet dėl to, kad taip skanu! Kas gi gali atsispirti tokiems patiekalams iš bulvių kaip mūsų visų mylimi cepelinai? O vaikai niekada negali atsispirti orkaitėje keptoms bulvytėms su skaniu padažu. O ką jau minėti apie bulvių traškučius...(taip taip, nelabai sveika, bet retkarčiais juk galima).
