Čeburekai
Šefo receptai
Įkėlė: Bal 18, 2019
Porcijos:
6 porcijos
Sudėtingumas:
Pradedančiajam
Paruošimo laikas:
1 val. 30 min.
Viskas, ko reikia greitam skanių čeburekų paruošimui, tai - faršas ir tešla. Čia pateikiamas vienas rimtas čeburekų receptas!
Ingredientai
- Kiaulienos faršas 200 g
- Veršienos faršas 150 g
- Svogūnas 2 vnt
- Juodieji pipirai Pagal skonį
- Raudonieji pipirai Pagal skonį
- Druska Pagal skonį
- Miltai 500 g
- Kiaušiniai 1 vnt
- Vanduo 300 ml
Eiga
- Svogūnus, kad būtų minkštesni ir turėtų daugiau sunkos, reikėtų iš karto supjaustyti ir pasūdžius sudėti į puodą, kuriame bus ruošiamas faršas. Tada imame miltus ir įmušame kiaušinį.
- Tešlą maišome šaukštu ir pamažu pilame vandenį.
- Kai viską sumaišome ir šaukštas pradeda klimpti, toliau tešlą minkome rankomis. Pradžioje ji stipriai limpa prie pirštų, bet greitai lipnumas baigiasi. Tada tešlą dedame ant stalo ir minkome toliau.
- Kai tešla galutinai nustoja lipti prie rankų, ją dedame į maišelį, kad pailsėtų.
- Maišelį dedame į šalį (jokių šaldytuvų) ir imamės faršo. Mėsą sumalame mėsmale: pradžioje kiaulieną, nes ji paprastai būna riebesnė ir neturi gyslų, besivyniojančių ant peilių, po to veršieną.
- Paruoštą faršą lengvai sumaišome ... ir iš karto išplauname mėsmalę, kad nepridžiūtų mėsos likučiai.
- Dabar pipirų ir žolelių eilė - viską sumalame ar supjaustome ir pabarstome ant faršo.
- Viską sumaišome ir dedama į šalį, kad pasimarinuotų. Jei pamiršote iš anksto supjaustyti svogūnus, tai dabar kaip tik laikas smulkiai juos supjaustyti ir sudėjus į faršą gerai viską sumaišyti. Faršas, sumaišytas su svogūnais, paprastai gaunasi sausokas, tad dar reikia pridėti kokį puodelį vandens. Vandenį pilame pamažu ir vis maišome, kol faršas tampa pakankamai minkštas (nereikia pilti daugiau nei vieno puodelio, reikia paprasčiausiai viską gerai išmaišyti).
- Grįžtame prie tešlos. Pakankamai palaikyta maišelyje ji turėjo tapti elastingesnė, panaši į minkštą plastiliną. Dar šiek tiek paminkę, atplėšiame nedidelį gabalėlį - būsimo čebureko ruošinį.
- Kočėliuku gražiai jį iškočiojame iki 2,5-3 mm storio. Į vieną ruošinio pusę dedame šaukštą paruošto faršo — plonu sluoksniu! Dabar kitą ruošinio pusę užlenkiame ant viršaus, kraštus lengvai sulyginame pirštais. Nekeldami čebureko nuo stalo kočėliuku atsargiai pakočiojame jo kraštus.
- Po to čebureką peiliu gražiai apipjaustome. Svarbu kraštuose palikti kuo mažiau tešlos, bet taip, kad jie neatsiklijuotų (apie 5-7mm). Čia kraštus galime paspausti šakute - irgi gražiai gaunasi ... ir čeburekas paruoštas - galime jį kepti arba kuriam laikui pasidėti į šaldytuvą atsargai.
- Kadangi čeburekus vienu metu ir kepti, ir ruošti sunkoka, geriau prieš kepimą paruošti juos iš karto visus. Toliau į švarią ir sausą keptuvę įpilame apie 1 cm augalinio aliejaus (labiausiai tam tinkamas yra šviežias nerafinuotas saulėgrąžų aliejus), statome ją ant didelės ugnies ir laukiame, kol aliejus įkais. Jei kas mėgsta kitokius aliejus, bandykite, tačiau žinokite, kad klasikiniame čebureke turi jaustis saulėgrąžų skonis.
- Aliejui įkaitus (patikrinimui galime įlašinti į jį kelis vandens lašus: jei aliejus šnypščia ir taškosi - bus kaip tik) į keptuve rateliu sudedame čeburekus. Kai tik kepanti pusė įgauna aukso atspalvį, čeburekus apverčiame į kitą pusę - geriau tai daryti dviem mentelėmis - su karštu aliejumi juokai menki.
- Kai paauksuoja ir antra pusė, čebureką mikliai traukiame iš keptuvės ir dedame ant servetėlės nusausinimui - kad riebalų būtų ne per daug, o į keptuvę dedame nauja partiją.
- Taip paeiliui su jais ir tvarkomės, kol visi čeburekai atsiduria lėkštėje. Gerai iškeptų čeburekų plutelė turi būti traški, tačiau atsikandus - minkšta ir kramtoma. Na ir, žinoma, pats vaizdas: burbuliukai čebureko paviršiuje ir visa kita.
- Saugumo taisyklės reikalauja, kad prieš patekdami ant stalo čeburekai kiek atauštų, nes riebalai čebureko viduje pakankamai ilgai išlieka karšti! Nors prie alaus tinka ir tokie. Skanaus!